pilnias

×pil̃nias, -ià adj. (4) An; SD¹123 žr. 3 pilnas: Būt geras piemuo, ale labai nepil̃nias: užmigs – ir eina galvijai, kur nori Ds. Ana labai pilnià, niekur iš namų neišeina Ds. pil̃niai adv.: Pil̃niai mokias OZ46.